Visą Gili Trawangan salą apeiti ratu užtrukome kiek daugiau nei valandą. Pagrindinis salos veiksmas koncentruojasi vos 2 km ilgio gatvės atkarpoje. Saloje nėra jokių mašinų. Pagrindinė transporto priemonė čia arklio tempiami vėžimai, dviračiai ir elektriniai motoroleriai (čia jau tokia prabangesnė transporto priemonė, tad jų tikrai labai nedaug). Mums nerprireikė nei vienos iš jų, tad viską lengvai įveikiame savo kojomis.
Įdomus dalykas, kad saulėtekį galima stebėti vienoje salos pusėje, o perėjus įstrižai salą (~20min pėščiomis) vakare galima pasimėgauti ir saulėlydžiu.
Didelė dalis krantinės nusėta gultais. Dažnai tai būna viešbučio teritorija, tačiau naudotis gali visi. Mokesčio nėra, tačiau privalai nusipirkti kokį nors gėrimą iš baro, kuriam priklauso gultų zona. Mūsų akimis tai puikus modelis, tad vis pasilepindavome šviežiai spaustomis ananasų sultimis.
Asmeniškai mums, ne itin mėgstantiems kepti ant saulės ir nieko neveikti sala pasirodė kiek nuobodoka, tad po poros dienų jau norėjosi kažkur judėti toliau. Saloje lengva sutikti tuos pačius žmones, nes visi ir būriuojasi tuose poroje kilometrų. Iš pramogų verta paminėti snorkeling’ą, pasiplaukiojimus laivu bei irklentes. Paskutines išbandėme ir netgi sėkmingai priplaukėm prie didžiulio jūrų vėžlio. Vienaip ar kitaip salos vaizdai tikrai verti kompiuterio wallpaper’io!
