Kiekvieną kartą, vos tik nusileidę Azijoje stengiames susirasti kur nusipirkti vietinę telefono sim kortelę. Dažnu atveju tai pavyksta nusipirkti dar oro uoste, jei ne – artimiausiame prekybos centre.
Kam reikalinga vietinė sim kortelė? Atsakymas labai paprastas – kad turėtume interneto ryšį su savimi. Na ir interneto ryšys pirmiausiai skirtas ne browsinimui, o žemėlapiams, maršrutams, taxi paslaugom bei galimybei susiskambinti su už tūkstančių kilometrų likusiais namiškiais.
Į kelionę visada vežames atskirą telefoną, kurį juokaudami vadiname “donoru”. Jį paduodame mus aptarnaujančiam parduotuvės personalui, jie viską aktyvuoja ir štai mes jau galime dalintis mobiliu internetu per visus savo įrenginius naudodami hotspot.
Kaip pvz. Balyje gavome rekomendaciją naudotis “Telkomsel” tinklu, kadangi jis dengia didžiausią dalį bei turi greičiausią internetą, tiesa vienoje iš kelionių bandėme ir “XL Axiata”, kuris čia veikė taip pat puikiai. Vidutiniškai už kortelę mokėjome kiek virš 10€, o su visokiom tuo laiku vykusiom akcijom prie savo 10GB ribos net nesugebėjom priartėti.
