Paliekame Džogjakartą ir jau sutemus nusileidžiame Balio oro uoste. Nors Balis ir itin pamėgta turistų sala – mums čia labai patinka. Belaukdami bagažo užuodžiame nerealiai skanių smilkalų kvapą ir nusiteikiame puikiam vakarui. Į Balį dar sugrįšime, tačiau šį kartą turime tik vieną vakarą. Jį praleidžiame viename iš mūsų mylimų beach barų sėkmingai nustebinę vietinį bičiulį dirbantį jame, kad šis vos nepargriuvo pamatęs mus.

Kitą rytą pradedame automobilyje pakeliui į Vėžlių salą iš kurios uosto plauksime į sekantį mūsų tikslą – Gili Trawangan salą. Apie šią, 2.5 valandos laivu nutolusią salą nuo Balio buvome girdėję daug, bet ankščiau Balis vis suvalgydavo laiką, tad šį kartą pagaliau pasiryžtame apsilankyti. Nuostabaus žydro, perregimo vandens ir balto smėlio saloje nusprendėme praleisti keturias paras. Kaip ir daugumoje Pietryčių Azijos šalių nakvynę galima rasti pagal norimą komforto lygį. T.y. nuo itin pigiai iki labai brangiai. Mes pasirenkame bungalą, su privačiu kiemu, visais patogumais ir pusryčiais. Už labai tvarkingą stogą virš galvos mokame kiek mažiau nei 30€ dviems.

Gili salos priklauso taip vadinamai Balio sesei Lombok salai. Be Trawangan, viena paskui kitą išsidėščiusios Gili Air ir Gili Meno salos. Šios dvi gerokai mažesnės ir ramesnės. Mes atvykome neturistiniu sezonu ir dar per Ramadaną, tad vakarėliais garsėjančioje Trawangan saloje buvo ramu. Kitą vertus čia labai papuliarus “pub crawling” pasilinksminimo būdas (kai eini iš baro į barą su viena didele kompanija). Šiems užsukus į barą, nuo jų riksmo ir “kultūros lygio” kartais nebejauti savo kvėpavimo, tad sezono metu čia tūrėtų būti vienas milžiniškas vakarėlis. Smagu, kad jie bare užsibūna vos vienam gėrimui, tad po akimirkos bare įsivyrauja prieš tai buvusi ramybė.