Iš Gili salos patraukiame į kitą Indonezijos salą – Nusa Penidą. Kalbėdamiesi su vietiniais sužinojome, kad panašiai atrodė Balis prieš daug metų, kai turizmas nebuvo taip išvystytas kaip dabar. Dviejų dienų turui pasirinkome vieną iš rekomenduojamų kompanijų tripadvisor svetainėje. Rinkomės pagal labiausią mums patikusią programą. Už pervežimus, keltus, snoreklingą, vairuotojo paslaugas, dvejus pietus ir nakvynę su pusryčiais sumokame lygiai 100€ žmogui. Realiai daugiau per dvi dienas beveik ir neišleidžiame, o ir rūpesčių dviems dienoms – jokių. Sėdi ir važiuoji pagal suderintą planą. Tiesa gauname nuostabų vairuotoją, kuris laisvai galėtų dirbti fotografu, tad lazdos asmenukėms neišsitraukiame. Tikslumo dėlei reiktų pasakyti, kad saviškę sulaužėm dar Džogjakartoje, tad jo paslaugos tapo itin vertingos.

Nuo Balio iki Nusa Penidos plaukiame kiek mažiau nei valandą. Vos atplaukus pasitinka visa minia vietinių nuomojančių motorolerius. Labai didelė dalis atvykstančių turistų nuomojasi motorolerį ir patys keliauja po salą, tačiau mes jau iš anksto apsisprendėm imti vairuotoją. Tam turėjome kelias priežastis: 1. Keliai čia itin prasti, daug žvyro, daug stačių nuokalnių ir įkalnių, tad net ir sėdint automobilyje jautėmes taip kratomi tarsi plauktume per didžiules bangas. 2. Objektus ganėtinai sunku surasti, ne vienas motorolerio vairuotojas klausė mūsų vairuotojo į kurią pusę važiuoti. 3. Greitis. Turėjome vos dvi dienas į kurias ir taip įėjo kelionė pirmyn bei atgal, tad tai pasirodė greičiausias būdas apžiūrėti maksimaliai daug. Na ir 4. subjektyvus sprendimas – nepatyrimas važinėjant motoroleriu. Taip, tai nėra sunku ir taip – teko tai bandyti, tačiau visgi nesijaučiame labai komfortiškai.

Prasibrovę pro minią vietinių važiuojame į savo svečių namus. Įsikuriame ir grįžtame į prieplauką. Čia mūsų laukia snorkelingas. Sėdame į laivą ir plaukiame į 3 nardymo vietas. Bangos tikrai didelės, tad dar plaukdami laive esame kiauriai šlapi. Vanduo šaltas ir nors karšta – pradedame beveik drebėti. Po mumis 10 metrų gylis, aplink bangos ir visa tai neatrodo labai smagu. Visa pramoga tęsiasi 2 valandas, per tą laiką susergame lengva jūros liga (na kitiems pasisekė prasčiau – pasiplaukiojus tekdavo skrandžio turinį palikti maišelyje).

Savo turą Nusa Penidoje pradedame nuo Angel’s Billabong – tai tarp uolų susiformavęs žalsvai melsvas vandens baseinas. Ankščiau jame buvo leidžiama maudytis, tačiau panašu, kad neseniai viskas buvo aptverta ir saugumo sumetimais uždrausta tai daryti.

Visai netoliese (tiesiog paėjus pėsčiomis) yra ir kitas lankytinas objektas – Broken Beach. Turistams čia sukaltas “ožys” ant kurio užlipus galima padaryti puikią nuotrauką iš viršaus. Čia vanduo jau visiškai žydras. Beje kaip tik čia netikėtai pavyko pamatyti ir įlankoje plaukiojančią rajų šeimyną.

Sėdame į mašiną ir judame link pagrindinės salos įžymybės – T-rex dinozauro formos uolos Kelingking paplūdimyje. Būtent tai ir buvo pirminis impulsas susiorganizuoti kelionę į Nusa Penidą. Stovint viršuje ir žiūrint į šią uolą tikrai lengvai gali pamatyti dinozaurą.

Baigę turą vakarinėje Nusa Penida salos pusėje grįžtame į svečių namus. Persirengiame ir keliaujame ieškoti vietos vakarienei. Nors žemėlapiuose mūsų miestelis atrodo visai didelis, tačiau realybė visai kitokia. Veikiau kaimelis. Vakarienei labai didelio pasirinkimo nėra ir sprendžiant iš kelių centre esančių sausakimšų kavinių – kiti turistai taip pat nieko labai daugiau nerado.

Nusprendžiame eiti arčiau vandens ir ant vandenyno kranto randame kelis barus. Prisėdame viename iš jų. Čia kaip ir Balyje daugybė šunų, tad vakaro draugo ilgai laukti nereikėjo. Vos kelių mėnesių šunytę pavadinam “Nusa Penida” ir pradedam vakaroti žvelgdami į priešais mus esantį Balio Agung’o ugnikalnį. Nejučia pagalvojam, kad jei jis išsiveržtų stipriau nei tai daro vos ne kas savaitę – cunamio banga greičiausiai pasiektų ir mus.

Su Agung’u turim nesuvestų sąskaitų. Prieš porą metų turėjome išskristi į Balį, tačiau dėl ypatingai aukšto išsiveržimo piko būtent kelionės dieną mūsų avialinijos pasiūlė susigrąžinti pinigus, nes skrydis veikiausiai neįvyks. Taigi gulėdami ant gultų priešais Agung’ą džiaugiames galėdami būti čia. Agung’as dabar išsiveržia kone kiekvieną savaitę, tačiau prie išsiveržimų jau visi priprato. Skrydžiai nebeatšaukiami arba atšaukiami vos kelioms valandoms per patį piką. Vietiniai taip pat nebekreipia dėmesio, tik dar kartais stebisi pelenų lietum po išsiveržimo.

Atsikėlę anksti ryte, papusryčiaujame ir tęsiame savo kelionę po Nusa Penidos salą. Šį kartą judame į rytinę salos pusę. Turą pradedame nuo Atuh beach. Čia pat nusileidę laipteliais (kepinant saulei nebuvo pati lengviausia užduotis) atsiduriame paplūdimyje ir turime progą šiek tiek pasimaudyti.

Ilgai neužtrunkame ir pajudame į kitą objektą – Thousand Islands. Čia taip pat yra galimybę įsilipti į medžiuose pastatytus namelius. Kiek skaitėme vėliau – kai kuriuos iš jų galima išsinuomoti. Jie žinoma neturi nei elektros nei patogumų, bet gamtos mylėtojams ko gero būtų puiki patirtis. Vaizdai iš jų tiesiog pribloškiantys.

Toliau judame į Teletabių kalvas. Nors vairuotojas perspėjo, kad ten nieko ypatingo nepamatysime, vis tik turime dar laiko iki laivo atgal į Balį, tad nusprendžiame nuvažiuoti ir ten. Vieta ne itin populiari, tad čia sutinkame vos vieną vienišą motoroleriu keliaujantį turistą. Nusifotografuojame, apsidairome aplinkui – na ir tikrai nieko ypatingo, tad šokame atgal į automobilį.

Prieš grįžtant į Balį dar turime laiko atsipūsti Crystal Beach paplūdimyje. Čia žmonių tikrai nemažai. Paplūdimys patogioje vietoje. Iš čia itin lengva pasiekti prieplauką, tad vėliau sutinkame nemažai matytų žmonių jau pačiame laive.

Kelionė Nusa Penidoje baigėsi. Šią nuostabią salą neabejotinai verta įtraukti į kelionę. Nusprendėm neatsisveikinti su Nusa Penida ir kitą kartą sugrįžti į gretimą Nusa Lembongan salą. Vietiniai sako, kad ji taip pat labai graži.