Ir čia ateina metas dar vienam kelionės nesklandumui.

Rytas. Atsisveikiname su Lisabona į kurią dar sugrįšime savaitės gale ir traukiame į traukinių stotį. Šiandien judame į pietus – į britų labai pamėgtą kurortą Albufeirą.

Atvykę į stotį ieškome savo traukinio perono. Kadangi visus kelionės traukinių bilietus pirkome internetu, tai sutaupėme daug laiko ir pinigų. Na žinoma, jei tik traukiniai važiuotų. Užteko vos vieno žvilgsnio į pagrindinį stoties ekraną. Šį kartą jau VISI traukiniai atšaukti. Priėjus prie stoties darbuotojos ir paklausus ar bus koks vėlyvesnis traukinys į Albufeirą ši lakoniškai atsakė “not today”.

Stojame į milžinišką eilę atsiimti pinigų ir bestovint joje dėliojamės naują planą – likti nakčiai Lisabonoje ir bandyti keliauti ryt. Nors žinojau, kad atšaukimų priežastis ir vėl yra streikas, lemtingo atsitiktinumo dėka sugalvojau užkalbinti prieš mus stovintį vaikiną. Vietiniai juk visada žino daugiau. Paaiškėjo, kad šį kartą streikuoja bilietų pardavėjai, na, o tokie streikai apskritai reti Portugalijoje. Sėkmingai pataikėmė net ant dviejų per tą pačią savaitę.

Mums taip besišnekučiuojant vaikinas paklausė kur mes keliaujam. Atsakėm, kad į Albufeirą. Tai kokia problema? – sako šis – visada yra išeitis – apačioje yra autobusų stotis, sėskit į autobusą ir važiuokit. Na gi tiksliai! Kaip mes nesugalvojome to patys. Buvome net patikrinę neadekvačios kainos skrydžius šiam vakarui, o vat autobusus praleidome.

Nusileidžiu žemyn į autobusų stotį ir dabar suprantu kur visi Albufeiros traukinio keleiviai atsidūrė – o gi eilėje prie autobuso bilietų. Įveikiu eilę ir gaunu du bilietus į už 7 minučių išvykstantį autobusą. Vienintelė bėda, kad aš vienoje stotyje, o žmona kitoje, laukia eilėje pinigų grąžinimo… Turbūt nespėsime – sakau kasininkui, tas išeina iš savo darbo vietos palikdamas vis ilgėjančią eilę, nueina su manimi iki autobuso, pasišneka su vairuotoju ir sutaria, kad jis palauks manęs, jei per 7 minutes nespėčiau grįžti. Draugiški tie portugalai.

Juokingiausia, kad nors ir išvažiavome vėliau – autubusu Albufeirą pasiekėm vos 15 minučių vėliau nei būtume pasiekę savo traukiniu. Pasirodo autobusas tiesiog važiuoja be jokių sustojimų.

Kaip ten bebūtų įsicheckiname viešbutyje ir einame maudytis į ledinį vandenyną.

O kaip atrodo neįprastai tuščias pagrindinis paplūdimys – mano story. Kaip ir minėjau anksčiau – toks low season jausmas vidury vasaros man labai patinka!