Pasikeitę skrydį (kaip ir rašiau anksčiau – ankstesnį atšaukė) namo skrendame simbolišką dieną – liepos 6-ąją. Neatsitiktinai skrydžiui iš Rygos parinktas ir airBaltic lėktuvas su mūsų trispalve. Šaunuoliai tie latviai, o kartu su šiuo skrydžiu – man laikas baigti šį ilgą pasakojimą iš Portugalijos apibendrinimu.
Ar visi tie nesklandumai buvo verti kelionės? 100 procentų – taip. Daug keliavę po pasaulį jau seniai pripratome, kad viskas gali keistis ir viskas priklauso tik nuo tavo požiūrio į tuos pasikeitimus. Taip, galima išpūsti viską, stresuoti ir galvoti, kad tai pasaulio pabaiga, bet kitą vertus galima priimti tai, kaip faktą ir lengvai išspręsti susidariusias problemas ir eiti mėgautis savo kelione toliau. Tas pats vaikinas, apie kurį pasakojau mums sudėtingai keliaujant į Albufeirą (streikuojant geležinkelio darbuotojams) pasakė “visada yra išeitis” ir mums šis sakinys tapo visos kelionės šūkiu, kuris tikiuosi sėkmingai bus taikomas ir šiaip sprendžiant gyvenimo iššūkius.
Taip – Portui liekame skolingi dar vieną mūsų apsilankymą, bet mes čia būtinai dar grįšime, tad taško nededame.
Seku vieno keliautojo video blogą ir kiekvieną savo video jis baigia sakiniu “keliaukite, nes keliauti verta”. Pandemijos metu šis jo paskutinis sakinys pasikeitė į “keliaukite, nes keliauti vis dar verta”. Tai ir aš norėčiau pabaigti šį pasakojimą tuo. Taip, yra daug ribojimų, taip, yra daug neaiškumų ir reikia atlikti labai daug namų darbų, bet visas pasaulis tęsia gyvenimą, o įkvėpti to gyvenimo juk visada nepaprasta patirtis.
“O kur toliau?” vos man nusileidus, savo dainos žodžiais klausė mano geras bičiulis Gytis Ambrazevičius. Visada stengiuosi “kišenėje” turėti nors vienus bilietus sekančiai kelionei. Vieni tokie bilietai, kaip tik joje yra, bet tai jau kita istorija.
