Ketvirtas nesklandumas… buvo iš anksto numatytas. Beskaitant portugalų naujienas perskaičiau, kad ir vėl savaitgalį bus streikas, tad nusprendžiame neberizikuoti ir nusiperkam bilietus autobusu. Tiesa smagu, kad visus neįvykusius traukinio bilietus, mums grįžus į Lietuvą portugalų geležinkeliai kompensavo. Kelionė autubusu praeina sklandžiai. Net keista. O dar ir gavome progą pervažiuoti per pagrindinį Lisabonos tiltą. Sklando gandai, kad jį statė tie patys kas ir garsųjį San Fransisko tiltą.

Įsiregistruojame nakvynei ir sėdame į keltą. Kitoje Lisabonos pusėje yra nemažai miestelių. Į juos visus plaukia keltas, tad pasirenkame tą apie kurį randame daugiausiai informacijos – Almada.

Po trumpos kelionės keltu išlipame kitame Lisabonos krante. Pats miestelis labai jaukus ir visai vertas dėmesio. Žinoma turistai jį praleidžia taupydami laiką pačiam miestui, bet mes nusprendžiam savo laisvą popietę paskirti šiai vietai ir pavalgyti restorane su vaizdu į Lisabonos kalvas.

Mums bebūnant Portugalijoj pradeda vėl kilti pandemijos susirgimų statistika. Auga gana dideliais tempais, bet daugiausiai atveju tarp 20-29 metų gyventojų, kurie tuo laiku šalyje dar nebuvo skiepyti.

Kitą savaitę turime atgalinį bilietą atgal į Lietuvą per Frankfurtą… ai pala, jau nebeturime… Vokiečiai nusprendžia atšaukti mūsų skrydžio bilietus ir įvesti ribijomus vykti per jų šalį. Nepaisant to, kad esame pilnai pasiskiepiję, turime ES žaliuosius pasus – jokių išimčių. Europos komisija įpykus, o dar viskas vyksta paso įvedimo išvakarėse. Tai čia turbūt reikėtų padėti tašką mūsų (ne)sekmėm. Ši buvo penktoji.

Vakaro pradžią pradedame tuo, kad ieškome alternatyvių bilietų. Dėl šių ribojimų beveik visi bilietai pabrangę iki visiškai neadekvačių kainų. Nepaisant to randame mums tinkamą skrydį per Rygą. Pliusas – normali, mums tinkanti kaina. Minusas – skrydis yra 3 dienom anksčiau nei turėjome skristi, o tai reiškia, kad namo skrisime iš Lisabonos ir visi planai Porte atsišaukia. Ką darysi pagalvojame ir nusipirkę naujus bilietus keliaujam į krantinę piknikui, ką vietiniai mielai čia daro.

Vėliau, mums jau grįžus į Vilnių, kitą dieną sužinosime, kad vokiečiai draudimą atšaukė nusprendę, kad tai yra perteklinis ribojimas.