Budapeštą lėktuvu nėra taip lengva pasiekti. Tiesioginių skrydžių nėra, o netiesioginiai pakankamai brangūs, tad šis senas planas, aplankyti Vengriją vis būdavo nukeliamas į ateities planus. Kaip ir minėjau šį kartą prireikė vykti darbo reikalais, tad ta ateitis atėjo gerokai greičiau nei galėjau tikėtis.

Neabejotinas Budapešto simbolis – Széchenyi tiltas, primenantis Niujorko Bruklino tiltą ir turintis ypatingą reikšmę Vengrijos sostinei. 1849 metais tiltas sujungė du atskirus miestus – Budą ir Peštą. Praėjus dar 24 metams ir prijungus dar vieną dalį (Óbuda) visos trys dalis tampa nauju miestu – Budapeštu.

Tiltas yra ir vietiniu bei turistų traukos centras vakarais. Čia įsikūrusiose keliose kavinėse kiekvieną vakarą galima užsisakyti mėgstamą gėrimą ir puikiai praleisti laiką stebint saulėlydį krantinėje. Smagu, kai tokios vietos prie upės puikiai išnaudojamos.

Kalbant apie Vengriją – būtinai reikia pakalbėti ir apie maistą. Koks garsiausias vengriškas patiekalas? Manau niekas nesuklystų ir atsakytų, kad tai guliašas. Taip, taip ir yra, tačiau Vengrija garsėja ir dar keliais įdomiais patiekalais. Keliaujame į “Karavan” gatvės maisto turgų. Tai toks mūsų “Open Kitchen” atitikmuo tik įspraustas kieme tarp gyvenamųjų namų ir dirbantis kasdien. Tarp kitko Vengrijos kainos nėra tokios jau mažos kaip tikėjomes iš rytų Europos, tačiau šioje vietoje pavalgyti galima tikrai pigiau.

Išbandome Lángos, tai aliejuje kepta duonelė su jogurtu ir kitais pasirinktinais priedais. Tai gali būti panašu į picą, gali būti panašu ir į mėsainį. Mes pasirinkome pastarajį. Skonis netikėtas, tačiau šiam patiekalui sakom skanu.

Kitas must try dalykas – Kürtőskalács. Sėkmės ištariant šį žodį. Tai ant žarijų kepamas desertas, kurio tešla nuolat sukama aplink savo ašį. Panašiai kaip šakočiai, tačiau pats desertas yra minkštas ir primena bandeles. Galima rinktis su ledais ir su gausybe priedų (nuo riešutų iki šokalado ar kokoso).

Pasisotinę keliaujame į šalimais esantį seniausią “Szimpla“ ruin barą Budapešte. Ruin barai atsirado senuose apleistuose namuose. Po antrojo pasaulinio karo šios vietos buvo labai apleistos ir tapo puikia vieta įsikurti pogrindžio barams. Viena iš jų savybių, kad iš išorės net nepasakytum, kad viduje gali būti baras. Tai tiesiog paprasti seni daugiaaukščiai namai su nedidele iškaba prie durų, tačiau įėjus į kiemą vaizdas kardinaliai pasikeičia. Būdami Budapešte būtinai aplankykite bent vieną iš jų!

Kita Budapešto atrakcija privertusi į kelionę pasiimti maudimosi rinkinį – Sėčėnio terminių maudyklių kompleksas. Į jas vykstame metro, kuris laikomas pirmąją elektrifikuota traukinių sistema Europoje. Įsikūręs neįtikėtinai giliai po žeme. Tarp kitko čia leidžiamasi dar nematyto greičio eskalatoriais. Tapome liudininkais, kai vyresni žmonės kildami jais pargriuvo ir teko stabdyti jų veikimą.

Neilgai trukus atsiduriame sveikatingumo komplekse, kuris duris atvėre 1913 metais, tad jau skaičiuoja virš 100 metų. Tiesa tai yra didžiausias medicininių vonių kompleksas Europoje. Kompleksas vandeniu aprūpinamas iš dviejų terminių šaltinių (~76 laipsnių temperatūros). Dviese sumokame apie 40€ ir einame mėgautis vandens teikiamais malonumais rūmų apsuptyje. Čia randame 3 lauko ir 15 vidaus baseinų.

Žinoma reikia paminėti ir kitą Budapešto simbolį – įspūdingo grožio parlamento pastatą. Neogotikinio stiliaus pastate yra net 691 kambarys, o statyboms sunaudota 40 milijonų plytų.

Visai šalimais – memorialas žydų aukoms atminti pavadinimu “Batai ant Dunojaus krantinės”. Antrojo pasaulinio karo metais čia buvo sušaudyta daugybė žydų. Batai pasirinkti neatsitiktinai – pirmiausiai būdavo liepiama atsistoti ant krantinės krašto ir nusiimti batus, tuomet žmonės būdavo nušaunami ir krisdavo į Dunojaus upę. Memorialas simbolizuoja po nužudymų paliktus batus.

Perėjus tiltu į Budos pusę būtina užsikelti senoviniu, mediniu funikulieriumi iki Budos pilies. Iš čia atsiveria nuostabūs vaizdai į Pešto pusę.

Savo apsilankymą baigiame Centrinėje maisto halėje. Maisto turgus atidarytas 1897 metais. Čia randame visko nuo maisto produktų ir suvenyrų iki greito maisto užkandinių. Beje šioje vietoje radome pigiausiai parduodamus suvenyrus. Miesto parduotuvėse jie tiesiog neįtikėtinai brangūs.

Budapeštas maloniai nustebino ir tapo miestu į kurį norėsis sugrįžti ateityje. Kas žino gal kažkada turėsime tiesioginį skrydį ir ši kryptis taps kur kas populiaresnė!